STEAM atradimų  diena

STEAM atradimų diena

Senovėje žmonės negalėdami paaiškinti dalykų, kurių nesupranta, kurdavo istorijas. Padėtis ėmė keistis prieš 2500 metų, kai graikų mąstytojams, stebint aplinkinį pasaulį, ėmė kilti klausimų apie visatos dėsnius. Dabar gamtos mokslininkai tyrinėja viską nuo mažiausio mikroorganizmo iki neaprėpiamų kosmoso platybių. Yra daugybė gamtos mokslo disciplinų, kiekviena jų padeda atsakyti į klausimus ir geriau suvokti mus supantį pasaulį.

Kovo 22 d. Radviliškio Vaižganto progimnazijoje  5 -8 klasių mokiniai, padedami mokytojų,  vykdė be galo įdomias  STEAM eksperimentų ir atradimų veiklas. Mokiniai,  pasitelkę gamtos mokslų, matematikos, menų, technologijų žinias bei išmonę, atliko įvairius bandymus bei matavimus. Stebėdami ir tardamiesi grupėse, darė išvadas., o

Vienas iš pavykusių  ir gražiausių akiai bandymų buvo bandymas su pienu. Naudojant įprastą pieną sukūrėme tikrą spalvų simfoniją. Į dubenėlį pylėme pieną, į jį įlašinome po lašelį skirtingos spalvos dažų, tada įmerkėme ausų krapštuką-pagaliuką  į pieno vidurį, o vėliau ant ausų krapštuko-pagaliuko užlašinome skysto muilo ir jį įmerkėme į pieną . Netrukus pamatėme tikrą spalvų sprogimą, paletę. Visas šis grožis įvyko, nes pienas yra vandens konsistencijos, tačiau jame yra riebalų, mineralų, vitaminų ir kitų medžiagų. Spalvų simfonijos paslaptis slypi muilo laše. Pagrindinė muilo savybė yra pašalinti riebalus. Kai muilas dedamas į pieną, muilo molekulės bando „atakuoti“ riebalų molekules, savo ruožtu riebalų molekulės stengiasi išvengti „užpuolimo“.  Šis procesas atspindėjo spalvų suspensijos judėjimą.

Kitas labai įdomus, bet sudėtingesnis bandymas buvo ,,Faraono judančios gyvatės”. Ekspermentui mokiniai naudojo smėlį, sausą spiritą, cukrų, sodą, degtukus. Bandymo metu mokiniai pamatė spalvos kitimo procesą ir dujų išsiskyrimą. Taip pat per ekspermente susidarė nauja medžiaga, juodas akyta.

Mokiniai taip pat atliko bandymą ,,Slaptas laiškas“.  Ant lapo parašė žodžius vandens ir miltų mišiniu. Kai užrašas išdžiūvo, ant užrašo užtepė jodo. Jodas sureagavo su miltuose esančiu krakmolu, todėl užrašas tapo melsvai juodos spalvos. Tada užrašą išbalino actu. Miltuose esantis krakmolas susijungė su acte esančia rūgštimi ir įvyko reakcija, kurios metu susidarė bespalvis junginys, todėl užrašas išnyko.

Paskutinis bandymas  – pasigaminti sausą sniegą. Šiam bandymui reikėjo: sauskelnių, žirklių, vandens, didelės spalvotos lėkštės. Bandymo eiga nebuvo labai sunki. Visu pirma reikėjo perkirpti sauskelnes ir į didelę lėkštę supilti birią medžiagą, išrinkti smulkias daleles ir palikti tik granules. Vėliau granules suberti įstiklinę ir užpilti nedideliu kiekiu vandens. Belieka tik laukti, kol granulės viską sugers. Granulėms, sugėrus visą vandenį, gavome sausą sniegą, kuriuo galėjome džiaugtis. Bet kodėl taip atsitiko? Absorbentas – medžiaga, sugerianti didelį skysčio kiekį. Ji labai greitai sugeria skystį ir primena sniegą.

Dar daug veiklų vyko tą dieną. 5-6 klasių mokiniai matavo kūnų tūrį, aiškinosi, ar gali moneta gulėti ant vandens ir kodėl , kiek lašų telpa ant monetos  ir kt. O aštuntokai aktų salėje dalyvavo susitikime su Oro gynybos bataliono kariais,  sužinojo apie kario profesiją bei ginkluotę. Visos veiklos buvo įdomios ir prasmingos!

 

Gabrielė Jackevičiūtė, Viltė Valauskaitė, Deimantė Dargytė ir Goda Utakytė, 8b klasės mokinės

Skip to content