Rugsėjo 10 d. yra minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena.

Rugsėjo 10 d. yra minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena.

Šią dieną yra siekiama atkreipti dėmesį į savižudybės mastą, kokie galimi pagalbos būdai asmenims, kurie turi suicidinių minčių, ketinimų, kada verta sunerimti bendraujant su asmeniu.

Lietuva įvardijama kaip Europos Sąjungos šalis, pasižyminti didžiausiu savižudybių skaičiumi, tačiau pastaruosius kelerius metus situacija šalyje gerėja. Stiprėjantis įstaigų ir specialistų, teikiančių pagalbą savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims, tinklas savivaldybėse, nacionaliniu lygmeniu daromi sprendimai ir iniciatyvos jau duoda pozityvių rezultatų. Bendromis pastangomis siekiama, kad kiekvienas, atpažinęs savižudybės grėsmės ženklus, nukreiptų krizę patiriantį žmogų pagalbos.

Kiekvienas žmogus gali pastebėti ir identifikuoti savižudybės grėsmės ženklus bei laiku nukreipti savižudybės krizę patiriantį asmenį pagalbos.

Dažnai suicidinis elgesys yra nuvertinamas ir tokiu būdu gyvybės nepavyksta išgelbėti.

Pateikti mitai ir faktai parodo, kad būtina atkreipti dėmesį į suicidinį elgesį.

Mitai

Faktai

Žmonės, kurie kalba apie savižudybę – nesižudo.

Dauguma nusižudžiusiųjų, vienokiais ar kitokiais ženklais parodė savo ketinimus.

Savižudžiai yra tvirtai pasiryžę mirti.

Dauguma jų abejoja, nėra tvirtai nusprendę.

Savižudybė įvyksta be įspėjimo.

Daug savižudybių įvyksta tuomet, kai asmuo, po negatyvios būsenos, pasidaro žvalesnis, energingesnis.

Pagerėjimas po krizės gali reikšti, kad asmuo nebeketina nusižudyti.

Negatyvios, beviltiškos mintys gali privesti prie destruktyvaus elgesio.

Neįmanoma išgelbėti visų asmenų, kurie ketina nusižudyti.

Tiesa. Tačiau galima išgelbėti didžiąją dalį.

 

Rizikos veiksniai, kurie gali mums parodyti, jog asmuo galvoja apie savižudybę:

  • asmuo jaučia didelį psichologinį skausmą, neviltį;
  • asmuo stipriai išreiškia pyktį, įniršį;
  • elgiasi impulsyviai, neapgalvotai;
  • vartoja daugiau alkoholio, narkotikų;
  • atsiribojo nuo draugų, šeimos, kitų asmenų;
  • pasireiškia staigūs nuotaikos pokyčiai;
  • nematymas priežasčių, dėl ko reikia gyventi.

Veiksniai, kurie parodo, kad pagalba reikalinga čia ir dabar:

  • asmuo grasina nusižudyti arba žaloti save;
  • asmuo mėgina įsigyti priemonių;
  • asmuo kalba arba rašo apie mirtį, savižudybę.

Tokiais atvejais, būtina kreiptis pagalbos į specialistus.

Numeriu 1815 konsultacijas teikia psichologai, juo galima kreiptis visomis savaitės dienomis nuo 8 iki 20 val.

Puslapyje www.tuesi.lt galima rasti aktualią informaciją savižudybių prevencijos  temomis – nuo žmogaus pagalbos sau ar kitam iki pagalbos algoritmų specialistams

Remiantis SAM Spaudos tarnybos duomenimis, parengė visuomenės sveikatos specialistė

Skip to content