Ankstų spalio 2-osios rytą mes, 8b klasės mokiniai, lydimi auklėtojos Almos ir mokytojos Dalės išvykome į Vilnių. Nors kelias laukė tolimas, bet laikas neprailgo Vilniuje lankėmės sovietiniame bunkeryje, kuris įsikūręs Nemenčinės miškuose ir Vilniaus katedros požemiuose.

    Atvykus į Nemenčinę negalima buvo išlipti iš autobuso, kol neatėjo seržantas. Tik jam davus komandą visi išlipome  ir buvo įsakyta rikiuotis vienam už kito. Leidomės 6 metrus po žeme. Bunkeryje drausmė buvo kariška.  Keli vaikinai nusižengė tvarkai, jie buvo išvesti, ir seržantas skyrė bausmę. Mokinių mintys apie sovietinį bunkerį:

• Sužinojau, kad sovietmečiu ekonomika turėjo būti ekonomiška.
• Patiko evakuacija, bėgau taip greitai, kad atrodė, jog artėja pasaulio pabaiga, ypač baugu pasidarė, kai buvo išjungta šviesa ir kaukė sirena.
• Kai vyko evakuacija, reikėjo atidaryti sunkias geležines duris ir taip išsigelbėti. Deja, durys neatsidarė. Buvo tikrai neramu.
• Sužinojau, kaip žmonės tapdavo KGB agentais, ką jie turėjo daryti.
• Sovietmečiu gydymas buvo labai įdomus, vaistų med.punktuose beveik nebuvo. Šokiravo, kaip buvo gydomi dantys. Vien tik pamačius dantų gręžimo aparatą plaukai iš baimės pasišiaušė.
• Nustebino sovietinė parduotuvė. Pasirodo, kad tualetinis popierius, konservuoti žirneliai, majonezas, tirpi kava buvo deficitinės prekės. Reikėjo turėti pažįstamų prekybininkų, kad galėtum nusipirkti deficitinių prekių. Apie vyrų ir moterų apatinius rūbus geriau patylėsiu, nes vos šokas neištiko.
• Žmonėms buvo teigiama, kad gyvenimas sovietų sąjungoje pats geriausias ir žmonės tuo tikėjo, nes gyveno po geležine uždanga.
• Sužinojau, kad automatas ,,Kalašnikov“, kaip galvojo sovietiniai karininkai, buvo pats geriausias, jam neprilygo užsienio valstybių ginklai. Deja, tai buvo netiesa.
• Buvau pripažintas narkomanu, nes net nepajutau, kaip į kišenę buvo įkištas ,,narkotikų“ maišelis.
• Buvo įdomu, kad visus aprengė šimtasiūlėmis, jos buvo sunkios, tad bėgti ir atlikti užduotis buvo pakankamai sudėtinga.

Katedros požemiuose taip pat buvo įdomu.

• Sužinojau, kaip buvo atrasta karališkoji kripta.
• Katedros požemiuose buvo laidojami Kęsgailų, Monvydų, Goštautų, Katkevičių, Radvilų, Tiškevičių, Zavišų, Pacų, Valavičių, Bialozarų ir kitų garsių Lietuvos giminių šeimos nariai.
• Požemiuose buvo tamsu, todėl vaikščiojome įsijungę telefonų žiebtuvėlius.
• Per visą laiką požemiuose buvo palaidota apie 350 žmonių.
• Katedros požemiuose žmonės dažniausiai buvo laidojami labai paprastai – tiesiai po grindimis. Jas nuimdavo, iškasdavo duobę, įleisdavo karstą ir viską užkasdavo.

 Išvyka į Lietuvos sostinę visiems patiko, praplėtė jų akiratį!

                                                                       Alma Pranevičienė, 8b klasės auklėtoja