SUDERINTA

                                                                                       Radviliškio rajono savivaldybės mero

                                                                                       2026-08-31 potvarkiu Nr. M-506 (2.5E)

                                                                                                TVIRTINU

                                                                                                Radviliškio Vaižganto progimnazijos

                                                                                                direktoriaus

2026-08-31 Nr. V-150 (1.4)

 

RADVILIŠKIO VAIŽGANTO PROGIMNAZIJOS 2026–2027 MOKSLO METŲ PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMŲ UGDYMO PLANAS

I SKYRIUS 

BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. 2026 – 2027 mokslo metų pradinio, pagrindinio ugdymo programų ugdymo planas nustato mokslo metų pradžią, trukmę, atostogų laiką, minimalų privalomą pamokų (Pamoka toliau vadinama nustatytos trukmės ugdymo organizavimo forma) skaičių, skirtą ugdymo programoms įgyvendinti, mokinių, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, per vieną dieną mokiniui tenkančią ugdomųjų veiklų apimtį bei ugdymo proceso organizavimo nuostatas, reglamentuoja ugdymo organizavimą, pradinio, pagrindinio I dalies, ugdymo programų įgyvendinimą.
  2. Progimnazijos ugdymo plano tikslas – apibrėžti pagrindinius reikalavimus ugdymo procesui organizuoti, sudarant galimybes kiekvienam mokiniui siekti asmeninės pažangos ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų kompetencijų.
  3. Progimnazijos ugdymo planas parengtas vadovaujantis 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2025 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V-559, su vėlesniais pakeitimais, įskaitant 2026 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. V-497, atsižvelgiant į progimnazijos veiklos tikslus, uždavinius, mokinių poreikius ir progimnazijos galimybes.
  4. Progimnazijos ugdymo plano uždaviniai:
    • taikyti ne mažesnį, kaip Bendruosiuose ugdymo planuose nurodytą minimalų privalomą pamokų skaičių, skirtą ugdymo programoms įgyvendinti;
    • apibrėžti esmines nuostatas ugdymo procesui mokykloje organizuoti, t. y. mokslo metų pradžią, trukmę, atostogų laiką, mokymosi periodus (ugdymo proceso kalendorių), galimybes dėl mokinio atleidimo nuo dalies pamokų ir kt.
  5. Progimnazijos ugdymo plane vartojamos sąvokos:
    • Progimnazijos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais;
    • Dalyko modulis – apibrėžtas mokymosi turinys, papildantis dalyko programą ir skirtas programoje numatytoms kompetencijoms gilinti;
    • Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti;
    • Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma;
    • Kitos ugdymo plane vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

 

II SKYRIUS

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

MOKSLO METŲ TRUKMĖ IR STRUKTŪRA

 

  1. Mokslo metus sudaro laikas, skirtas mokinių mokymuisi ir poilsiui – atostogoms. Mokiniams skiriamos rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) ir vasaros atostogos.
  2. Mokslo metų ugdymo proceso trukmė apibrėžiama ugdymo dienų skaičiumi.
  3. Ugdymo proceso trukmė priklauso nuo mokinių amžiaus.
  4. 2026–2027 mokslo metų pradžia – 2026 m. rugsėjo 1 d. Ugdymo proceso trukmė dienomis pagal ugdymo programas:
    • pradinio ugdymo (1–4 kl.) programa – 175 d.; 9.2. pagrindinio ugdymo (5–8 kl.) programa – 180 d.;

9.3. atostogos ugdymo procese:

Rudens atostogos 2026 m. lapkričio 2 d. – 2026 m. lapkričio 8 d.
Žiemos (Kalėdų) atostogos 2026 m. gruodžio 21 d. – 2027 m. sausio 3 d.
Žiemos atostogos 2027 m. vasario 15 d. – 2027 m. vasario 21 d.
Pavasario (Velykų) atostogos 2027 m. kovo 22 d. – 2027 m. kovo 29 d.
  1. Pasibaigus nustatytos trukmės ugdymo procesui 2026–2027 mokslo metais, skiriamos vasaros atostogos, kurios trunka nuo ugdymo proceso pabaigos iki kitų mokslo metų ugdymo proceso pradžios:
    • pradinio ugdymo programos mokiniams: 2027 m. birželio 10 d. – 2027 m. rugpjūčio 31 d.;
    • pagrindinio ugdymo programos mokiniams: 2027 m. birželio 17 d. – 2027 m. rugpjūčio 31 d.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS UGDYMO PLANAS

 

  1. Mokykla vykdomoms ugdymo programoms įgyvendinti parengė 2026–2027 mokslo metų Progimnazijos ugdymo planą. Esant ugdymo organizavimo pokyčiams ar pakeitus Bendruosius ugdymo planus, Progimnazijos ugdymo planas gali būti keičiamas ir prasidėjus mokslo metams.
  2. Rengdama Progimnazijos ugdymo planą mokykla vadovavosi Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. V-570 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas), Bendraisiais ugdymo planais, Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma), ir kitais bendrąjį ugdymą reglamentuojančiais teisės aktais.
  3. 2026 – 2027 mokslo metais įgyvendinamos Pradinio, pagrindinio ugdymo bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Bendrosios programos);
    • įgyvendinant Progimnazijos ugdymo planą, organizuojant ugdymą, siekiama progimnazijos strateginių veiklos tikslų:
      • plėtoti kuriančią ir palaikančią pozityvius veiklos santykius mokyklą;
      • siekti kiekvieno mokinio asmeninės pažangos;
  1. Progimnazijos ugdymo plane, atsižvelgiant į mokyklos kontekstą, mokinių amžiaus grupes, sąlygas, aprašomi mokyklos priimti sprendimai ugdymo procesui organizuoti įgyvendinant bendrąsias programas. Numatyta:
    • ugdymo proceso organizavimas progimnazijoje kalendorius, t. y. mokslo dienos, atostogos, ugdomosios veiklos, renginiai;
    • užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų, dalyko modulių, neformaliojo vaikų švietimo programų teikiama pasiūla mokiniams;
    • mokymosi ir švietimo pagalbos teikimas;
    • kiti aktualūs progimnazijos susitarimai (pvz., dėl mokiniams teikiamų užduočių į namus apimties).
  2. Progimnazija gali nuspręsti organizuoti daugiau pamokų, nei nustatytas minimalus pamokų skaičius Bendruosiuose ugdymo planuose, neviršydama Bendrųjų ugdymo planų 22 punkte nustatytos ugdomųjų veiklų apimties valandomis ir Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašas), nustatytų klasės kontaktinių valandų skaičiaus per mokslo metus. Progimnazijos ugdymo plano projektas suderinamas su mokyklos taryba, taip pat su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu savivaldybės administracijos vadovu.         17. Progimnazijos vadovas progimnazijos ugdymo planą tvirtina iki 2026–2027 mokslo metų pradžios.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO ORGANIZAVIMAS

 

  1. Ugdymo planuose nustatytas ugdymo procesui skirtas laikas per mokslo metus proporcingai suskirstomas į trumpesnius mokymosi periodus – pusmečius:
  • pusmetis: 2026 m. rugsėjo 1 d. – 2027 m. sausio 31 d.
  • pusmetis: 1–4 kl. 2027 m. vasario 1 d. – 2027 m. birželio 9 d.

5–8 kl. 2027 m. vasario 1 d. – 2027 m. birželio 16 d.

  1. Mokymosi trukmė apibrėžiama pamokų skaičiumi per dieną ir nepertraukiamo mokymosi laiku, kurį reglamentuoja Higienos norma. 1 klasių pamokos laikas – 35 min. 2–8 klasių pamokos laikas – 45 min.
PAMOKŲ LAIKAS (1 KLASĖS):
  • pamoka 8.10–8.45 val.
  • pamoka 8.55–9.30 val.
  • pamoka 9.50–10.25 val.
  • pamoka 10.55 – 11.30 val.
  • pamoka 12.00 – 12.35 val.
  • pamoka 12.55 – 13.30 val.
PAMOKŲ LAIKAS (2 – 8 KLASĖS):
  • pamoka 8.00–8.45 val.
  • pamoka 8.55 – 9.40 val.
  • pamoka 9.50 – 10.35 val.
  • pamoka 10.55 – 11.40 val.
  • pamoka 12.00 – 12.45 val.
  • pamoka 12.55 – 13.40 val.
  • pamoka 13.50 – 14.35 val. 8 pamoka 14.40–15.25 val.
    1. 1- 4 klasių mokiniai, po pamokų, iki 17.15 val., dirbančių tėvų prašymu, gali dalyvauti Visos dienos mokyklos veiklose. Mokiniams veiklas organizuoja progimnazijos mokinio padėjėjai. Visos dienos mokyklos grupėje maksimalus vaikų skaičius – 22 mokiniai. Mokiniams siūloma dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose, pvz.: Sporto, Informatikos, Robotikos, Anglų kalbos, kūrybiškumo ugdymo būreliuose ir kt.:
    2. 5-8 kasių mokiniams sudaromos sąlygos ruošti pamokas prailgintos dienos grupėje, individualiai konsultuotis su dalykų mokytojais, ruošti pamokas bibliotekoje, progimnazijos skaitykloje.
    3. Susitarimai :
  • Kiekvieną antradienį po 7 pamokų vyksta mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, mokinio padėjėjų metodiniai užsiėmimai kurių metu dalinamasi gerąja patirtimi, aptariami su mokinių ugdymu ir pasiekimais susiję klausimai, organizuojami darbo grupių užsiėmimai ir pan.
  • Siekiant skatinti mokytojų profesinį tobulėjimą, bendradarbiavimą priimtas susitarimas dėl atvirų/atvirų integruotų pamokų organizavimo- mokytojai veda pamokas kurias stebi ir grįžtamąjį ryšį teikia kolegos, administracija ( mokytojai 1-2 pamokas, vyresnieji mokytojai 2-3 pamokas, mokytojai metodininkai 3-4 pamokas, mokytojai ekspertai ne mažiau 4 pamokų). Atvirų/ atvirų integruotų pamokų grafikas tvirtinamas kiekvieną mėnesį įtraukiant jas į to mėnesio progimnazijos veiklų planą.
    1. Ugdymo savaitė yra 5 darbo dienų mokymosi periodas, cikliškai besikartojantis ugdymo procese, išskyrus tuos atvejus, kai mokiniams progimnazijos vadovo įsakymu organizuojamos ekskursijos, išvykos, kitokios ugdymo veiklos, pvz.: teminiai, pažintiniai – edukaciniai renginiai ir kt. Šios ugdymo dienos yra įskaitomos į mokinio ugdymo dienų skaičių, nustatytą mokslo metams.
    2. Kiekvienai klasei rengiamas pamokų tvarkaraštis Bendrosioms programoms įgyvendinti. Jame numatoma klasei skirtų pamokų organizavimo seka per dieną, savaitę. Progimnazijos pamokų tvarkaraštis per mokslo metus gali būti pertvarkomas, atsižvelgiant į ugdymo procesui keliamus uždavinius. Pagal poreikį pamokų tvarkaraštyje galima numatyti iš eilės, viena po kitos, dvi arba daugiau to paties dalyko pamokų, neviršijant mokiniui tenkančių ugdomųjų veiklų apimties per dieną.
    3. Mokiniams, besimokantiems pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, sudarant tvarkaraštį nepaliekama pamokos trukmės laiko tarpų tarp pamokų.
    4. Mokykla užtikrina, kad per mokslo metus ugdymo procese būtų organizuojamas Bendruosiuose ugdymo planuose nustatytas pamokų skaičius. Mokinių, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, per vieną dieną mokiniui tenkančių ugdomųjų veiklų apimtis negali viršyti:
  • pradiniame ugdyme – 6 pamokų;
  • pagrindiniame ugdyme– 7 pamokų.
  1. Mokinių mokymosi krūvių reguliavimas:
  • direktoriaus pavaduotojas ugdymui vykdo mokinių mokymosi krūvio stebėseną, organizuoja mokymosi krūvio planavimą, paskirstymą, stebi atsiskaitomųjų darbų dažnumą, skiriamą mokymosi krūvį;
  • namų darbų užduotys skiriamos tikslingai, siekiant įtvirtinti pamokoje ugdytus gebėjimus, ir pagal galimybes diferencijuojamos atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius. Mokytojai, skirdami namų darbus, įvertina jų apimtį ir atlikimo trukmę kitų mokomųjų dalykų kontekste. Rekomenduojama, kad vidutinis laikas visų dalykų namų darbams atlikti pradinėse klasėse neviršytų 40 min. per dieną, įskaitant skaitymo įgūdžių ugdymą, o pagrindinio ugdymo pirmajame koncentre – 60 min. Atsižvelgiant į individualius mokinio poreikius, namų darbams skirtas laikas gali būti ilgesnis, bet ne daugiau kaip 20 procentų nurodyto laiko. Skiriant namų darbus elektroninėse aplinkose, įvertinama jų būtinybė, siekiant mažinti mokinių prie ekranų praleidžiamą laiką. Mokiniams reguliariai teikiamas grįžtamasis ryšys, padedantis šalinti mokymosi spragas ir veiksmingai valdyti savo mokymosi procesą;
  • atsiskaitomieji darbai planuojami ir organizuojami taip, kad mokinių mokymosi krūvis būtų tolygus. Atsiskaitomieji darbai, skirti mokinių pasiekimams įvertinti pažymiu, neorganizuojami iš karto po ligos, atostogų ar šventinių dienų. Planuojant atsiskaitomųjų darbų intensyvumą per dieną ir savaitę, mokiniams numatomas pakankamas laikas jiems pasirengti. Atsiskaitomųjų darbų rezultatai ir grįžtamasis ryšys mokiniams pateikiami laiku. Mokiniams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) pageidaujant, sudaromos sąlygos susipažinti su individualaus darbo stiprybėmis, padarytomis klaidomis;
  1. Mokinys gali būti atleidžiamas nuo pirmos ir paskutinės pamokų tvarkaraščio muzikos, dailės, fizinio ugdymo pamokos(ų), jeigu šių dalykų mokinys mokosi pagal neformaliojo švietimo programas Meno mokykloje, Sporto mokykloje, bei kitais galimais atvejais, kai mokinys yra nacionalinių ar tarptautinių dalykinių olimpiadų, konkursų einamaisiais mokslo metais prizinės vietos laimėtojas:
  • mokinys pateikia neformaliojo ugdymo įstaigos pažymą apie mokymąsi ir tėvų prašymą dėl vaiko atleidimo nuo pirmos arba paskutinės pamokos. Nuo pamokos mokinys atleidžiamas direktoriaus įsakymu. Už atleisto nuo pamokos mokinio saugumą mokykla neatsako. 5–8 klasių mokinių gebėjimai iš šių dalykų vertinami pagal dešimties balų skalę, 1–4 klasių – nustatomas mokymosi lygis;
  • Progimnazija gali suteikti laisvą nuo pamokų laiką mokiniui pasiruošti dalyvauti ir dalyvaujant šalies ir tarptautinėse dalykinėse olimpiadose, varžybose. Šis laikas yra įskaitomas į mokinio ugdymosi dienų skaičių.
  1. Pastebėjus, kad sumažėjo mokinio motyvacija ir (ar) mokymosi rezultatai, diagnozavus mokymosi spragas, praleidus pamokas dėl įvairių aplinkybių, nustačius išskirtinius mokinio gebėjimus ar mokiniui pageidaujant, mokykloje teikiama mokymosi pagalba:
    • dalyko mokytojas mokiniui suteikia savalaikę mokymosi pagalbą, kad mokinys galėtų likviduoti mokymosi spragas, jų negilindamas, arba kad mokinys, turintis išskirtinių gabumų, galėtų pagerinti savo mokymosi pasiekimus;
    • jeigu kyla mokymosi sunkumų, mokiniui sudaromos sąlygos konsultuotis: mokinių grupėje, sudarytoje iš tos pačios klasės ar skirtingų klasių panašaus amžiaus mokinių. Dalykų konsultacijų laiko tvarkaraštį koordinuoja direktoriaus pavaduotojas ugdymui;
    • mokiniams gali būti skiriamos konsultacijos 1–3 kartus per savaitę. Šios konsultacijos gali tęstis nuo 20 iki 45 min. Konsultacijas gali vesti ne tik klasę mokantis mokytojas, bet ir kiti atitinkamo dalyko mokytojai. Konsultacijoje gali būti teikiama mokymosi pagalba namų darbų užduotims atlikti;
    • savanorystės būdu, prižiūrint mokytojui ar mokinio padėjėjui,  vyresnių  (5 – 8) klasių mokiniai gali konsultuoti jaunesniuosius mokinius dėl namų darbų atlikimo. Tokia veikla įskaitoma kaip socialinė – pilietinė veikla.
  2. Progimnazija sudaro individualų ugdymo planą, kuriame numatomi mokymosi turinio ir metodų pritaikymai pagal mokinio mokymosi poreikius ir būdai mokymosi pažangai stebėti.

Individualų ugdymo planą privaloma sudaryti mokiniui, kuris:

  • atvykęs arba grįžęs iš užsienio;
  • mokomas namuose pagal gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas;
  • turi specialiųjų ugdymosi poreikių;
  • turi išskirtinių gabumų, siekia aukštų mokymosi pasiekimų.
  1. Siekiant užtikrinti daugiau pasirinkimo galimybių mokiniams, klasės dalijamos į laikinai sudarytas mokinių grupes pasirinktam dalykui mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti (toliau – laikinoji grupė). Minimalų mokinių skaičių laikinojoje grupėje nustato mokykla pagal turimas mokymo lėšas, o maksimalus mokinių skaičius laikinojoje grupėje negali būti didesnis nei teisės aktais nustatytas didžiausias mokinių skaičius klasėje. Mokinių skirstymas į laikinąsias grupes, kurios skirtos pasirinktam dalykui mokytis, pagal mokinių pasiekimus nėra galimas. Laikinosios grupės sudaromos:
    • doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai renkasi tikybą arba etiką;
    • informatikos, technologijų dalykams mokyti, jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys pagal pagrindinio ugdymo programą;
    • užsienio (anglų, vokiečių, rusų) kalboms mokyti, jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 20 mokinių pagal pradinio ugdymo programą, ne mažiau kaip 21 mokinys – pagal pagrindinio ugdymo programą;
    • fizinio ugdymo, siekiant užtikrinti mokinių saugumą, šiose klasėse: 5b, 6c.
  2. Bendruosiuose ugdymo planuose nustatytos mokinių mokymosi poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti papildomos pamokos skiriamos:
    • pasirenkamiesiems dalykams mokytis: teatras –2b, 2c, 3a, 4a, 4b, 4c; šokis – 1a, 1b, 2a, 3b; informatika „Vedliai“ –1a, 1b, 2b, 3a, 3b, 4a, 4b, 4c.
    • konsultacijoms pagal mokinių poreikį ir mokančio mokytojo siūlymus organizuoti;
    • papildomų pamokų mokymosi turiniui įgyvendinti: lietuvių kalbos – 8a (0,5 ), 8b (0,5 val.); matematika- 8a (0,5 val.), 8b (0,5 val.);
    • laikinosioms grupėms sudaryti: fizinio ugdymo – 5b, 6c; informatikos-5b, 5c, 6c, 7a, 8b; technologijų – 5b, 5c, 6c, 7a, 8b
    • projektinei veiklai organizuoti;
    • mokyklos vadovo įsakymu kitiems mokinių mokymosi poreikiams tenkinti.
  3. Ugdymo turiniui aktualizuoti ir mokymosi motyvacijai didinti numatytas laikas (žiūrėti į 2026/2027 mokslo metų ugdymo proceso kalendorių), kai ugdymas organizuojamas ne mokyklos aplinkoje. Planuojant ir organizuojant ugdymą ne mokyklos aplinkoje vadovaujamasi Bendrųjų ugdymo planų 11 priedu ir progimnazijos Ugdymo ne mokyklos aplinkoje organizavimo tvarkos aprašu. Ugdymas ne mokyklos aplinkoje gali būti organizuojamas muziejuje, galerijoje, teatre, parke, STEAM centre, baseine ir kitose mokymuisi tinkamose aplinkose:
    • ne mokyklos aplinkoje siekiama padėti mokiniams geriau įsisavinti mokymosi turinį, įgyti praktinės patirties ir išbandyti įvairius mokymosi kontekstus;
    • mokiniams organizuojamos aktyvios ugdomosios ir pažintinės veiklos, vertinama mokymosi pažanga;
    • mokiniams gali būti organizuojamos turistinės stovyklos su įrengta stovyklaviete;
    • organizuojant ugdymą ne mokyklos aplinkoje mokytojas planuoja: kokios užduotys bus skiriamos mokiniams ir kaip bus vertinama mokinių pažanga (tikslingumo veiksnys), užtikrina saugumą (saugumo veiksnys), įvairių poreikių mokinių įtraukimą ( įtraukties veiksnys), žmogiškuosius ir finansinius išteklius (ekonomiškumo veiksnys), plane numato konkrečius uždavinius;
    • siekiant užtikrinti mokinių saugumą skiriami atsakingi ir lydintys asmenys. Lydintys asmenys gali būti mokyklos pedagoginiai darbuotojai, mokinių tėvai ar praktiką atliekantys studentai, kurių funkcijos apibrėžiamos progimnazijos vadovo įsakyme;
    • atsakingas asmuo turi užtikrinti, kad vykdant suplanuotas veiklas nekiltų papildomų rizikų mokinių sveikatai;
    • nepilnamečių mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) atsakingi už raštiško prašymo dėl vaiko dalyvavimo planuojamose veiklose pateikimą atsakingam asmeniui, su veiklų įgyvendinimu susijusių išlaidų apmokėjimą, būtinos informacijos apie vaiko sveikatą perdavimą atsakingiems asmenims;
    • mokiniai atsakingi: už dalyvavimą organizuojamoje veikoje, už elgesio taisyklių, saugumo laikymąsi;
    • ugdymas ne mokykloje vadovo įsakymu gali būti organizuojamas ir laisvomis nuo ugdymo dienomis ar pasibaigus dienos ugdymo procesui, yra įskaitomas į ugdymui skirtą laiką.
  4. Mokiniui sudaroma galimybė mokykloje pasirinkti saviraiškos poreikius atitinkančią neformaliojo vaikų švietimo programą. Siekiama, kad mokinys pasirinktų bent vieną neformaliojo vaikų švietimo programą. Mokykla, įgyvendinanti pradinio ugdymo programą, planuodama ugdymo turinį, siekia visuotino neformaliojo vaikų švietimo, prisidedančio prie visos dienos mokyklos kūrimo ir veiklos organizavimo, kurį rekomenduojama organizuoti vadovaujantis

Rekomendacijomis dėl visos dienos mokyklos kūrimo ir veiklos organizavimo, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V606 „Dėl Rekomendacijų dėl visos dienos mokyklos kūrimo ir veiklos organizavimo patvirtinimo“. Informacija apie mokinio dalyvavimą neformaliojo vaikų švietimo programoje nurodoma Mokinių registre.

  1. Progimnazijos mokiniams siūlomos neformaliojo švietimo programos:

 

 

 

1 – 4 klasių mokiniams

Eil.

Nr

Klasė Neformaliojo švietimo programa Valandų skaičius Mokytojas
1. 1 kl. SMART laboratorija 1 val. I. Kasperavičiūtė
2. 1 kl. Meninė raiška 1 val. A. Slanksnienė
3. 2 kl. Informatikos būrelis „Vedliai“ 1 val. A. Slanksnis
4. 3-4 kl. Meno bitės 1 val. J.  Bačanskienė
5. 3 kl. Šokio būrelis 1 val. A. Norkutė
6. 4 kl. Vokiečių kalbos 1val. R, Gudanis
7. 2–4 Sportiniai žaidimai 1 val. A.Slanksnis
8. 4 kl. Žyniukų klubas 1 val. A.Švėgždienė
1 4 kl.  Robotika 2 val. V. Žemaitis
2. 2-3 kl. Sporto būrelis 1 val. N.Poškienė
3. 1-4 kl. Informatikos būrelis 2 val.  D. Kavaliauskaitė
4. 1 kl. Anglų kalbos būrelis 2 val. J. Norkienė
5. 2-3 kl.  STEAM būrelis „Ieškok, pažink, surask“ 1 val. D. Dovidaitytė
6. 1-2 kl. „Kūrybiniai eksperimentai“ 1 val. I. Onaitienė
7. 2-3 kl.

Sportiniai žaidimai.

Linksmosios estafetės

1 val. A. Slanksnis

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS MOKINIUI NEPASIEKUS PATENKINAMO PASIEKIMŲ LYGMENS PATIKRINIMUOSE

 

  1. Mokiniui, įgijusiam pradinį išsilavinimą arba baigusiam pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir nepasiekusiam patenkinamo pasiekimų lygio dalyvaujant nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose, sudaromas individualių mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir skiriama reikalinga mokymosi pagalba
  2. Jei mokinys Pasiekimų patikrinimų metu nepasiekė kelių vertintų dalykų patenkinamo pasiekimų lygio, reikalinga mokymosi pagalba skiriama kiekvienam dalykui atskirai.
  3. Sprendimą, kaip bus organizuojama reikiama mokymosi pagalba mokiniams, nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygio Pasiekimų patikrinimuose, priima mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimas (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos). Reikiamos mokymosi pagalbos teikimas, vykdant papildomas, ne trumpesnės kaip vienos pamokos trukmės konsultacijas, gali būti organizuojamas mokykloje, kurioje mokinys mokėsi, ar paskirtoje mokykloje, kai konsultacijos teikiamos kelių mokyklų mokiniams. Konsultacijas gali teikti mokęs mokytojas, kitas mokyklos mokytojas ar paskirtos mokyklos mokytojas. Konsultacijos organizuojamos ne pamokų metu pagal iš anksto mokiniams žinomą tvarkaraštį.
  4. Mokykla, kurioje numatoma organizuoti konsultacijas kelių mokyklų mokiniams, numato erdves, kur bus organizuojamos konsultacijos, užtikrina reikiamų mokymo priemonių prieinamumą konsultacijas teikiančiam mokytojui ir mokiniams konsultacijų metu.
  5. Prieš pradėdamas teikti konsultacijas, mokytojas turi susipažinti su mokinių Pasiekimų patikrinimų rezultatais (ataskaita) ir, aptaręs mokymosi spragas su kiekvienu mokiniu, parengti kiekvieno mokinio individualių mokymosi pasiekimų gerinimo planą, kuriame numatytų bendrą konsultacijų skaičių, konsultacijų temas ir trukmę, įvardytų mokiniui būtinas atlikti užduotis, jų vertinimą.
  6. Kiekvienam mokiniui sudaroma galimybė gauti ne mažiau kaip 20 konsultacijų. Konsultacijos gali būti vykdomos intensyviai, t. y. išdėstant jas per kelis mėnesius arba išdėstant jas tam tikru periodiškumu per visas ugdymo dienas. Konsultacijos teikiamos ne didesnėse kaip 5 mokinių grupėse. Jei mokinys nedalyvauja paskirtose konsultacijose, apie tai mokykla informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus). Mokinio praleistos konsultacijos nėra kompensuojamos.

 

 

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMO NAMUOSE IR UGDYMOSI ŠEIMOJE ORGANIZAVIMAS

 

  1. Mokinių mokymas namuose organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.
  2. Pradinio ugdymo programa įgyvendinama, ugdymą organizuojant pagal dalykų bendrąsias programas arba jas integruojant į kitų dalykų turinį.
  3. Mokiniui, kuris mokosi namuose:
    • pagal pradinio ugdymo programą savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, leidus gydytojui, pavienio ar grupinio mokymosi forma:
      • 1–3 klasėse skiriama 315 pamokų per mokslo metus (9 pamokos per savaitę);
      • 4 klasėje skiriama 385 pamokos per mokslo metus (11 pamokų per savaitę);
    • mokiniui, kuris mokosi namuose pagal pagrindinio ugdymo programą, suderinus su mokinio tėvais, mokymą namuose rekomenduojama organizuoti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, mokykla siūlo hibridinį mokymosi(si) būdą:
      • 5–6 klasėse skiriamos 432 pamokos per mokslo metus (12 pamokų per savaitę);
      • 7–8 klasėse skiriama 468 pamokos per mokslo metus (13 pamokų per savaitę); Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) mokyklos vadovo įsakymu, mokinys gali nesimokyti meninio ugdymo dalykų, technologijų, fizinio ugdymo ir gali neatlikti socialinės-pilietinės veiklos. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie dalykų, kurių mokinys nesimoko, įrašoma „atleista“. Pamokos, gydytojo leidimu lankomos mokykloje, įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą.
  1. Mokyklos sprendimu mokiniui, kuris mokosi namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų per savaitę mokymosi pasiekimams gerinti.
  2. Sudarant mokinio individualų ugdymo planą jis derinamas su mokiniu ir jo tėvais (globėjais, rūpintojais). Pamokos, skirtos mokymui namuose, paskirstomos dalykams, kuriuos mokinys mokysis, atsižvelgiant į jo sveikatą ir išlaikant savaitei skirtų pamokų skaičių. Savaitės pamokų skaičius neturi būti keičiamas, bet dalykams skiriamų pamokų skaičius gali kisti, jeigu pamokų tvarkaraštis sudaromas ne vienai savaitei, o mėnesiui, bet išlaikant dalykui numatytų skirti pamokų savaitinį vidurkį.

 

 

ŠEŠTAS SKIRSNIS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS GRUPINE MOKYMOSI FORMA NUOTOLINIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU IR KASDIENIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU

 

  1. Mokykla, organizuodama ugdymo procesą kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, gali jį derinti su nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, esant poreikiui, ligų, epidemijų, ekstremalių situacijų laikotarpiu.
  2. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu 1–4 klasių mokiniai gali mokytis tik vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 7 priedo nuostatomis, 5–8 klasių mokiniai gali mokytis iki 10 procentų ugdymo procesui skiriamo laiko per mokslo metus.
    • mokykla, planuodama ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, vadovaujasi Mokymo nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-1006 „Dėl mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“.
  3. Mokiniai ir jų tėvai (globėjai, rūpintojai) iš anksto informuojami dėl nuotolinio mokymo būdo taikymo ugdymo procese.
  4. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu gali būti organizuojama:
    • vieno ar kelių dalykų mokymas, kai dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės mokyti kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, grupine mokymosi forma; 2. konsultacijos, atsižvelgiant į mokyklos konkrečią situaciją;
    • kitos mokyklos organizuojamos veiklos.
    • visi nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu mokyti numatytų klasių mokiniai turi turėti galimybes dalyvauti mokymosi procese.
  5. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu organizuojamos pamokos vyksta sinchroniškai. Sinchroninio ugdymo maksimali nepertraukiama trukmė – 90 min.;
    • pamokas organizuojant sinchroniškai, keičiama pertraukų trukmė, jos ilginamos, sudarant sąlygas mokinių poilsiui. Viena iš pertraukų skiriama pietų pertraukai ir numatoma ilgesnės trukmės.

 

III SKYRIUS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

 

  1. Pamokų skaičius pradinio ugdymo programai įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu.
  2. Pamokų skaičius pradinio ugdymo programai įgyvendinti per mokslo metus ir per savaitę: 1. 1 – 4 klasių mokinių ugdymo planas 2026 – 2027 mokslo metams. Priedas Nr. 1 (pridedama).
    • 1–4 klasių mokytojų. Priedas Nr. 2 (pridedama)
    • Radviliškio Vaižganto progimnazijos 2026 – 2027 mokslo metų ugdymo organizavimo kalendorius. Priedas Nr. 3 (pridedama).
  3. Pradinio ugdymo programos dalykų turinio įgyvendinimo ypatumai:

55.1. dorinis ugdymas:

  • mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) pradedant jam mokytis pagal pradinio ugdymo programą, parenka vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą;
  • dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti mokyklos nustatyta tvarka;
  • pirmosios užsienio kalbos mokymas:
    • pirmosios užsienio kalbos mokoma(si) antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais. Galima pirmosios užsienio kalbos pradėti mokyti pirmoje klasėje, neviršijant mokyklai skiriamų mokymo lėšų;
    • mokykla iš Europos kalbų mokiniui siūlo pirmąją užsienio kalbą- anglų;
  • mokytojas, siekdamas visuomeninio ugdymo ir gamtos mokslų Bendrosiose programose iškeltų tikslų, dalykams skirtas pamokas gali planuoti lanksčiai, pavyzdžiui, organizuojant tyrinėjimo veiklą ribotą laikotarpį vieno dalyko mokymui skirti daugiau savaitinių pamokų, tačiau užtikrina, kad Bendruosiuose planuose kiekvienam dalykui skirtas metinis pamokų skaičius nebūtų mažinamas;
  • fizinis ugdymas:
    • specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas; 4.2. vaiko tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos   grupes ne mokykloje;
  • informatikos mokoma integruotai šiose klasėse: 2a, 2c; skiriamos atskiros informatikos pamokos su ugdymo sistema „Vedliai“: 1a (1 val.), 1b (1 val.), 2b (1 val.), 3a (1 val.), 3b (1 val.), 4a (1 val.), 4b (1 val.), 4c (1 val.).
  • etninės kultūros, gyvenimo įgūdžių programų mokoma integruotai į kitų dalykų ugdymo turinį.
  • pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus nėra mažesnis už nustatytą Bendrųjų ugdymo planų 84 punkte.

 

IV SKYRIUS

 

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

 

  1. Pamokų skaičius 5–8 klasėse, pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti. Priedas Nr. 4 (pridedama);
    • 5–8 klasių dalykų mokytojai, organizuojantys ugdymo procesą 2026 – 2027 mokslo metais. Priedas Nr. 5 (pridedama);
    • 2026 – 2027 mokslo metų ugdymo proceso organizavimo kalendorius. Priedas Nr. 3 (pridedama).
  2. Penktos klasės mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir naujai atvykusiam mokiniui skiriamas vieno mėnesio adaptacinis laikotarpis, kurio metu stebima individuali mokinio pažanga, mokinio pasiekimai. Pasiekimai nevertinami neigiamais pažymiais. Pasibaigus adaptacijos laikotarpiui, esant poreikiui, progimnazija gali skirti papildomą vieno mėnesio laikotarpį.
  3. Dalykų mokymosi turiniui įgyvendinti skiriamas nustatytas minimalus pamokų skaičius, nurodytas Bendrųjų ugdymo planų 90 punkte, šiose klasėse: 5a, 5b, 5c, 6a, 6b, 6c, 7a, 7c. Skiriamas didesnis už minimalų pamokų skaičius šiose klasėse: 7b kl. – 0,5 val., 8a kl. – 1 val., 8b kl. – 1 val.
    • valandos įskaičiuojamos į mokinių mokymosi krūvį:

7b kl. – 0,5 val. skiriama matematikos konsultacijoms;

8a kl. – 0,5 val. skiriama matematikos konsultacijoms, 0,5 val. – lietuvių k.

konsultacijoms;

8b kl. – 0,5 val. – skiriama matematikos konsultacijoms, 0,5 val. – lietuvių k.

konsultacijoms.

  1. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą, privaloma atlikti socialinę-pilietinę veiklą, kurios trukmė ne mažesnė kaip 20 valandų.
  2. Socialinė-pilietinė veikla organizuojama vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 9 priedu.
    • socialinės – pilietinės veiklos uždaviniai:

60.1.1. skatinanti mokinių visapusišką asmenybės brandą ir dalyvavimu grįstą mokymąsi;         60.1.2. padėti įsisavinti kiekvieno asmens atsakomybę kuriant savo asmeninę, vietos bendruomenės ir platesnės visuomenės gerovę, paskatinti mokinius pozityviai saviraiškai;

60.1.3. skatinti mokinius apgalvoti savo patirtis, ugdytis savistabos įgūdžius, gebėjimą kritiškai įsivertinti savo priimtų sprendimų pagrįstumą ir pridėtinę vertę sau patiems ir bendruomenei, kuriai mokiniai priklauso.

  • socialinė – pilietinė veikla yra mokymosi turinio dalis, atliekama laisvu nuo pamokų metu ir pasirenkama vadovaujantis principais: prasmingumo, asmeninio tobulėjimo, socialinio teisingumo, dalyvavimo.
  • socialinė-pilietinė veikla nėra įskaičiuojama į mokinio mokymosi krūvį.
  1. socialinei – pilietinei veiklai per mokslo metus skiriamos valandos:

60.4.1. 5–8 klasių mokiniams ne mažiau kaip 20 pamokų (valandų).

60.4.2. Mokiniui pageidaujant socialinė-pilietinė veikla gali būti vykdoma ir mokinių atostogų metu.

60.4.3. 2026–2027 mokslo metų vasaros atostogų metu mokinio, besimokančio pagal pagrindinio ugdymo programą, atlikta socialinė-pilietinė veikla įskaitoma į aukštesnėje klasėje reikalingą atlikti socialinę-pilietinę veiklą, išskyrus Bendrųjų ugdymo planų 9 priedo 23 punkte nurodytus atvejus.

60.4.4. Mokiniui, 2026 metais baigusiam pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, 2026–2027 mokslo metų vasaros atostogų metu atlikta socialinė-pilietinė veikla įskaitoma į aukštesnėje klasėje reikalingą atlikti socialinę-pilietinę veiklą.

  • už socialinės – pilietinės veiklos koordinavimą atsakingas klasės vadovas, mokslo metų pradžioje, supažindina mokinius su šios veiklos reikalavimais, konsultuoja mokinius, domisi veikla, prireikus siūlo pagalbą. Ne mažiau nei 2 kartus per mokslo metus organizuoja individualius pokalbius apie socialinės – pilietinės veiklos patirtis, ko mokinys išmoko, ką sužinojo naujo apie save ir aplinką.
  • mokinys pasirengia planą pasirinktai socialinei – pilietinei veiklai, atlieka nusimatytas veiklas, užduotis, apgalvoja veiklos prasmingumą, įsivertina savo patirtį, ją fiksuoja aplanke, kaupia savo socialinės – pilietinės veiklos įrodymus, dalyvauja pokalbiuose su auklėtoju, reflektuoja savo patirtis.
  • klasės vadovas, koordinuodamas socialinę – pilietinę veiklą, atlieka šiuos darbus:
    • mokiniams paaiškina mokyklos veiklos prioritetus;
    • parengia rekomendacinio pobūdžio socialinių – pilietinių veiklų sąrašą;
    • padeda mokiniams pasirengti socialinės – pilietinės veiklos planus;
    • konsultuoja mokinius, iškilus sunkumams, teikia reikiamą pagalbą;
    • teikia grįžtamąjį ryšį mokiniui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams);
    • ugdymo laikotarpio pabaigoje patikrina, ar įvykdytas minimalus socialinės-pilietinės veiklos reikalavimas, apibendrina mokinio patirtį ir įvertina veiklos rezultatus. Elektroniniame dienyne rezultatas fiksuojamas įrašu „įskaityta“ („įsk.“) arba „neįskaityta“ („neįsk.“), nurodant atliktų socialinės-pilietinės veiklos valandų skaičių;
    • mokiniui, negavusiam įskaityto socialinės-pilietinės veiklos įvertinimo, skiriama papildomo laiko veiklai atlikti Bendrųjų ugdymo planų 9 priede nustatyta tvarka;
    • Klasės vadovas savo darbą su mokiniais, įgyvendinant socialinę – pilietinę veiklą, fiksuoja elektroniniame dienyne, tam skiria 1 iš klasės vadovui skiriamų valandų per savaitę.
  1. Mokinio savanoriška veikla konsultuojant kitus mokinius įskaitoma kaip socialinė – pilietinė veikla (žiūrėti: Progimnazijos ugdymo plano 29.4. punktą).
  2. Mokiniui, pateikusiam pažymėjimą, patvirtinantį savanorio atliktą savanorišką tarnybą pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. A1–317 „Dėl Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įskaitoma socialinė-pilietinė veikla.
  3. Progimnazija, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programą, sudaro galimybes atlikti projektines veiklas:
    • 7 klasėse organizuojamos ilgalaikės projektinės veiklos, kurių išvados, darbo rezultatai pristatomi klasės ir/ar mokyklos mokinių konferencijose.
  4. Mokymosi turinio įgyvendinimo organizavimas:
    • dorinis ugdymas (tikyba: 5a – 1 val., 5b -1 val., 5c – 1 val.,6a/ 6b – 1val., 6c – 1 val., 7a/7b/ 7c – 1val., 8a/ 8b – 1val., arba etika: 5a/ 5b/ 5c – 1 val., 6a – 1 val., 6b/ 6c – 1 val., 7a – 1 val.,7b – 1 val., 7c- 1 val., 8a – 1 val., 8b – 1val.);
      • mokiniui iki 14 metų vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tikybą parenka mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats; 1.2. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti mokyklos nustatyta tvarka;        65. užsienio kalba:
    • pagal pradinio ugdymo programą pradėtą mokytis pirmąją užsienio kalbą (anglų) mokinys tęsia pagrindinio ugdymo programoje kaip pirmąją užsienio kalbą iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos;
    • antrosios užsienio kalbos (vokiečių, rusų) mokymas privalomas nuo 6 klasės. Mokykla sudaro galimybę rinktis antrąją užsienio kalbą iš dviejų kalbų: vokiečių ir rusų (neįskaitant pirmosios užsienio kalbos);
    • mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimu pats renkasi antrąją užsienio kalbą;
    • anglų kalbai skirtos 3 valandos per savaitę, vokiečių ir rusų kalboms skirta po 2 valandas:
      • anglų kalbos pamokose sudarytos laikinosios mokinių grupės: 5b, 5c, 6c,7a, 8b;
      • vokiečių kalbos pamokose sudarytos laikinosios mokinių grupės: 6a/ 6b/ 6c, 7a/ 7b, 8a/ 8b;
      • rusų kalbos pamokose sudarytos laikinosios mokinių grupės: 6c, 7b/ 7c

65.5 keisti užsienio kalbą, nebaigus pagrindinio ugdymo programos (išskyrus Bendrųjų ugdymo planų 97.2.4 papunktyje numatytą atvejį), galima tik tokiu atveju:

  • jeigu mokinio norimos mokytis užsienio kalbos pasiekimų lygis ne žemesnis nei patenkinamas lygis, numatytas tos kalbos dalyko bendrojoje programoje;
  • jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos mokyklos ar užsienio ir mokykla negali užtikrinti pradėtos mokytis kalbos tęstinumo, gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus;
  • iš užsienio valstybės atvykęs mokinys, suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos vadovo įsakymu gali nesimokyti antrosios užsienio kalbos iki dvejų metų. Šio laikotarpio pabaigoje dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie dalyko (antroji užsienio kalba) įrašoma „atleista“. Pasibaigus šiam laikotarpiui, jei mokinys toliau tęsia mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą, mokykla sudaro galimybes jam pradėti antrosios užsienio kalbos mokymąsi pagal jo pasiekimų lygį;
  • jei mokinys yra baigęs tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą ir mokykla nustato, kad jo vienos užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni, nei numatyta pagrindinio ugdymo Bendrosiose programose, mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokykla įskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja pagal dešimtbalę vertinimo sistemą. Mokykla sudaro mokiniui individualų užsienio kalbos mokymosi planą ir galimybę vietoje užsienio kalbos pamokų lankyti papildomas lietuvių kalbos ir literatūros ar kitos užsienio kalbos pamokas;
  • jeigu mokinys yra atvykęs iš kitos mokyklos ir, mokinio tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus, pageidauja toliau mokytis pradėtos užsienio kalbos, o mokykla neturi tos kalbos mokytojo:
    • mokiniui sudaromos sąlygos mokytis užsienio kalbos kitoje mokykloje, kurioje vyksta tos užsienio kalbos pamokos;
    • mokinys gali užsienio kalbos mokytis neformaliojo švietimo įstaigoje ir siekti Pagrindinio ugdymo Bendrosiose programose nurodytų pasiekimų (pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis). Tokiais atvejais jis privalo reguliariai pildyti savo Europos kalbų aplanką ir rinkti kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus. Mokinys juos turi pateikti mokyklai pagal iš anksto priimtą susitarimą, kuriame numatytas atsiskaitymo laikas ir apibrėžti pasiekimų įvertinimo kriterijai.
  1. gamtos mokslai:
    • Progimnazija užtikrina, kad praktiniams gebėjimams ir tyrinėjimo kompetencijai ugdyti būtų sudaromos sąlygos mokiniams atlikti eksperimentinę veiklą mokyklos, kurioje mokosi, laboratorijoje, kitos mokyklos laboratorijoje ar Gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros prieigos centruose (toliau – STEAM centras). 7–8 klasių mokiniams rekomenduojama sudaryti sąlygas ne mažiau kaip 3 kartus per mokslo metus dalyvauti STEAM veiklose STEAM centruose. Pagrindinio ugdymo mokinių STEAM veikla STEAM centruose organizuojama vadovaujantis Gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, informatikos, matematikos integruotų, praktinių ir kūrybiškų veiklų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos organizavimo atviros prieigos centruose tvarka (Bendrųjų ugdymo planų 12 priedas).
    • 7–8 klasėse mokiniai mokosi atskirų gamtos mokslų dalykų – biologijos, chemijos, fizikos.
  2. technologijos:
    • technologijų pamokose sudaromos atskiros laikinosios grupės jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys.
    • vykdant TŪM projektą įsigyta 10 siuvimo mašinų. Siuvimo technologinius įgūdžius 5– 8 klasių mokiniai gali įgyti arba tobulinti neformaliojo švietimo būrelyje ,,Siuvimo technologijos“.
  3. meninis ugdymas:
    • meninio ugdymo dalykų grupei priskiriami: muzikos, dailės dalykai;
    • mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programą, privaloma mokytis dailės ir muzikos dalykų.
  4. fizinis ugdymas:
    • ugdymas specialiąją medicininę fizinio pajėgumo grupę turinčiam mokiniui organizuojamas:
      • mokinys gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jam skiriamas pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą;
      • mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokinys gali lankyti sveikatinimo grupes ne mokykloje;
      • parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami, atsižvelgiant į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas skiria alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas;
      • mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų dėl sveikatos ir laikinai nedalyvaujantiems pamokoje dėl ligos, gali būti siūlomos kitokios veiklos arba mokinys stebi fizinio ugdymo pamokas. Mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų, mokytojui pateikus tėvų prašymą, galima nedalyvauti pirmoje arba paskutinėje fizinio ugdymo pamokoje.
  1. etninė kultūra:
  2. etninės kultūros bendroji programa 5–8 klasėse įgyvendinama integruojant ją į kitų dalykų ugdymo turinį: į etiką, lietuvių kalbą, muziką, dailę, technologijas, istoriją, geografiją ir kt.
  3. gyvenimo įgūdžiai:

71.1. gyvenimo įgūdžių bendroji programa įgyvendinama 5–8 klasėse skiriant 1 val.

  1. 5–8 klasėse dalykų pamokose susitariama, kaip bus vertinama mokinių daroma pažanga ir kaip mokiniai įsivertins savo mokymosi sėkmę.
  2. Mokiniui sudaroma galimybė pasirinkti veiklas, atitinkančias saviraiškos poreikius neformaliojo švietimo būreliuose:
Neformaliojo švietimo būrelis Klasė(s) Valandų skaičius per savaitę Būrelio vadovas
Kvadratas 5–6 1 val. N. Poškienė
Sportiniai žaidimai 7–8 1 val. N. Poškienė
Badmintonas 5–8 1 val. I. Pipirienė
Judrieji žaidimai 5–6 1 val. I. Pipirienė
Grafika 5–8 1val. I. Kareivienė
Mokinių savivaldos klubas 5–8 2 val. J. Čapaitienė
Floristikos studija 5–8 1 val. D. Labanauskienė
Šokių 5 2 val. A Norkutė
Šokių 6 2 val. A. Norkutė
Siuvimo technologijų 5–7 2 val. I. Mališkevičienė
Jaunųjų dviratininkų 5 1 val. G. Krikštanas
Kūrybiškumo ir medijų laboratorija 5–8 2 val. T. Kanapinskas
Dronų simuliacijų ir valdymo būrelis 5–8 2 val. V. Žemaitis

 

 

 

V SKYRIUS

 

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIAI UGDYMO ORGANIZAVIMO PRINCIPAI

 

  1. Mokykla, įgyvendindama Progimnazijos ugdymo planą, užtikrina visų mokinių įtrauktį į švietimą, šalina kliūtis, dėl kurių mokinys gali patirti dalyvavimo švietime ir ugdymosi sunkumų, ir teikia būtiną švietimo pagalbą.
  2. Ugdymo procese vadovaujamasi Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo, ugdymo pritaikymo ir (ar) reikalingos švietimo pagalbos skyrimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V928 „Dėl Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo, ugdymo pritaikymo ir (ar) reikalingos švietimo pagalbos skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
  3. Progimnazija, organizuodama ir įgyvendindama ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, vadovaujasi Bendrosiomis programomis ir šio skyriaus nuostatomis (jei šiame skyriuje nereglamentuojama, progimnazija vadovaujasi kitomis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis, reglamentuojančiomis ugdymo programų įgyvendinimą) bei atsižvelgia į:
    • progimnazijos vaiko gerovės komisijos, pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas;
    • formaliojo švietimo programos įgyvendinimo ypatumus;
    • mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;
    • Pradinio ugdymo individualizuotos ir pagrindinio ugdymo individualizuotos programos bei socialinių įgūdžių ugdymo programos įgyvendinimas reglamentuojamas Bendrųjų ugdymo planų 8 priede.
  4. Progimnazija kiekvienam mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, rengia individualų ugdymo planą:
    • kurio sudėtinė dalis yra pagalbos planas, apimantis pagalbą ugdymo procese ir švietimo pagalbą;
    • kuriam rengti ir įgyvendinti koordinuoti paskiriamas specialusis pedagogas, kuris kartu su mokytojais, švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, mokiniu ir jo tėvais (globėjais, rūpintojais) numato ugdymo ir pagalbos tikslus;
    • individualiame ugdymo plane numatomi elgesio prevencijos ir intervencijos būdai, socialinių įgūdžių ugdymo veiklos. Individualus ugdymo planas periodiškai peržiūrimas ir, atsižvelgiant į mokinio pažangą bei ugdymosi poreikius, prireikus koreguojamas;
    • rekomenduojama atsižvelgti į mokinio poreikį turėti pritaikytą nuolatinę mokymosi vietą, prireikus naudoti dėmesį koncentruoti ir triukšmą mažinti skirtas priemones;
    • atsižvelgiant į individualius mokinio gebėjimus ir raidos specifiką, numatomi tinkami mokymo medžiagos pateikimo būdai (vaizdiniai, garsiniai ir kt.), mokinys į veiklas įtraukiamas atsižvelgiant į jo pomėgius;
    • individualaus ugdymo plano formą nustato progimnazija; plane numatomi jo įgyvendinimo, stebėsenos ir aptarimo etapai;
    • individualiam ugdymo planui įgyvendinti sudaromi individualūs tvarkaraščiai, derantys su klasės, kurioje mokinys mokosi, tvarkaraščiu ir užtikrinantys rekomenduotą ugdymo bei švietimo pagalbos apimtį.
  5. Progimnazija, rengdama individualų ugdymo planą mokiniui ir vadovaudamasi Bendruosiuose ugdymo planuose pradinio ir pagrindinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti nustatytu pamokų skaičiumi, gali:
    • planuoti specialiąsias pamokas ir (ar) didinti pamokų, skirtų ugdymo sričiai / dalykų grupei, socialinei veiklai, ugdymui profesinei karjerai, medijų ir informaciniam raštingumui ir sveikatos ugdymui, skaičių;
    • keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių;
    • keisti pamokų trukmę, dienos ugdymo struktūrą, siekdama individualaus ugdymo plane numatytų tikslų;
    • formuoti nuolatines ar laikinąsias grupes, pogrupius iš tų pačių ar skirtingų klasių mokinių;
    • švietimo pagalbai sudaryti individualius tvarkaraščius, derančius su klasės, kurioje mokinys mokosi, tvarkaraščiu, užtikrinančius, kad mokinys gautų ugdymą ir švietimo pagalbą tokia apimtimi, kokią nustato Bendrieji ugdymo planai ir rekomenduoja pedagoginė psichologinė ar švietimo pagalbos tarnyba;
    • Mokiniams, kurių gimtoji kalba nėra lietuvių kalba, skiriamos 1–2 pamokos lietuvių kalbai mokyti, direktoriaus įsakymu sudaromos laikinosios mokinių grupės;
    • švietimo pagalbą progimnazijoje, vadovaujantis pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijomis ir progimnazijos VGK sprendimais, teikia švietimo pagalbos specialistai: logopedas, specialusis pedagogas, socialinis pedagogas, mokinio padėjėjai;
    • Vaiko gerovės komisija svarsto ir organizuoja ugdymo programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, prireikus kviečia tėvus (globėjus, rūpintojus), teikia rekomendacijas mokytojams ir klasės vadovui dėl ugdymo proceso koregavimo, analizuoja mokinių ugdymosi atvejus ir teikiamos pagalbos veiksmingumą;
  6. Specialiosios pamokos ir specialiosios pratybos mokiniams skiriamos atsižvelgiant į jų specialiuosius ugdymosi poreikius, pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos rekomendacijas ir Bendrųjų ugdymo planų nuostatas.
  7. Progimnazija sudaro galimybę mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, tėvams (globėjams, rūpintojams) dalyvauti rengiant individualų ugdymo planą. Individualus ugdymo planas parengiamas per 15 darbo dienų nuo mokslo metų pradžios arba rekomendacijų gavimo. Tėvai (globėjai, rūpintojai) su planu supažindinami per 5 darbo dienas nuo jo parengimo.
  8. Dėl socialinės-pilietinės veiklos atlikimo priimami individualūs sprendimai, atsižvelgiant į mokinio galias ir gebėjimus: individualiai parenkamos veiklos ir jų teikėjai, siūloma veiklas atlikti mokykloje arba, atsižvelgiant į mokinio galias, mokinys gali būti atleidžiamas nuo socialinėspilietinės veiklos.
  9. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir (ar) kitų Vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas.

 

 

 

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

 

  1. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis ir progimnazijos Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu.
  2. Mokinio, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal mokinio individualaus ugdymo plane numatytus individualios pažangos keliamus tikslus, aptarus su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, kokiais aspektais bus pritaikomas mokymo(si) turinys, ko sieks ir mokysis mokinys palyginus su Bendrosiose programose numatytais pasiekimų lygiais, kokie bus mokinio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pa(si)tikrinimo būdai, kokiomis mokymo(si) priemonėmis bus naudojamasi, kaip bus fiksuojami mokinio mokymosi pasiekimai ugdymo laikotarpiu ir laikotarpio pabaigoje.

 

TREČIASIS SKIRSNIS ŠVIETIMO PAGALBOS TEIKIMAS

 

  1. Švietimo pagalba, ją teikiantys specialistai, tikslai ir intensyvumas mokiniui turi būti numatyti mokinio individualaus ugdymo plane.
  2. Švietimo pagalbą teikiantys specialistai, bendradarbiaudami su mokytojais, padeda įveikti mokiniui kylančius mokymosi sunkumus, padeda šalinti jų priežastis, stebi ugdymo procese mokinius, teikia konsultacinę pagalbą mokytojui ir mokinio tėvams (globėjams, rūpintojams) ir kitiems, teikiantiems paslaugas ir pagalbą, padeda mokiniui ugdytis, sudaryti sąlygas mokytis ir užtikrinti jo gerovę.
  3. Švietimo pagalba mokiniui teikiama laikinai ar nuolat ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui, konsultuojant mokinį, atsižvelgiant į individualiame ugdymo plane keliamus ugdymo(si) tikslus, pagalbą teikiančių specialistų funkcijas ir mokinio reikmes. Siekiant įtraukties į ugdymo procesą ir teikiant pagalbą pamokoje, klasėje pasirenkami kuo mažiau stigmatizuojantys ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo būdai.
  4. Švietimo pagalbos teikimo formos parenkamos mokiniui individualiai, jos gali būti specialiosios pamokos, pratybos, konsultacijos, pagalba ugdymosi veiklose, savirūpos procese ir kt.:
    • specialioji pamoka, skirta mokymosi sunkumams ar sutrikimams, kylantiems dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, įveikti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti;
    • specialiosios pratybos, skirtos švietimo veiksmingumui didinti, įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, gebėjimams ir galioms plėtoti, gali būti vykdomos individualiai ar grupėmis (2–8 mokiniai).

 

   

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKYMAS NAMUOSE

 

  1. Mokymą namuose savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu organizuoja progimnazija pagal gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas, sudariusi mokinio individualų ugdymo planą mokymosi namuose laikotarpiui.
  2. Mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių ir mokomam namuose, ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis ir atsižvelgiant į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius bei pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos rekomendacijas.
    • Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą pradinio ugdymo programą, specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti gali būti skiriamos papildomos pamokos, atsižvelgiant į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius ir Bendrųjų ugdymo planų nuostatas.
    • Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą pagrindinio ugdymo programą, mokymui namuose skiriamų pamokų skaičius nustatomas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis.
    • Mokiniui, besimokančiam namuose, sudaromos galimybės dalyvauti progimnazijos organizuojamose neformaliojo vaikų švietimo programose.

 

VI SKYRIUS

 

PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS KARANTINO,

EKSTREMALIOS SITUACIJOS, EKSTREMALAUS ĮVYKIO AR ĮVYKIO, KELIANČIO PAVOJŲ MOKINIŲ SVEIKATAI IR GYVYBEI, LAIKOTARPIU AR ESANT APLINKYBĖMS MOKYKLOJE, DĖL KURIŲ UGDYMO PROCESAS NEGALI BŪTI ORGANIZUOJAMAS KASDIENIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU

  1. Karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu ar esant aplinkybėms progimnazijoje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, vadovaujamasi pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų 7 priedo nuostatomis.
  2. Karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio (ekstremali temperatūra, gaisras, potvynis, pūga ir kt.), keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu ar esant aplinkybėms progimnazijoje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, ugdymo procesas gali būti koreguojamas, laikinai stabdomas arba organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu.
  3. Ekstremali temperatūra progimnazijos ir (ar) gyvenamojoje teritorijoje:

93.1. minus 20 °C ar žemesnė – 1–4 ir 5 klasių mokiniams; 93.2. minus 25 °C ar žemesnė – 6–8 klasių mokiniams;

93.3. 30 °C ar aukštesnė – 1–8 klasių mokiniams.

  1. Progimnazijos vadovas, nesant valstybės ar savivaldybės lygio sprendimų dėl ugdymo proceso organizavimo esant ypatingoms aplinkybėms ar esant aplinkybėms progimnazijoje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, gali priimti ugdymo organizavimo sprendimus, vadovaudamasis Bendrųjų ugdymo planų 7 priedo nuostatomis.

 

 

 

 

 

 

 

Priedas Nr. 1

 

RADVILIŠKIO VAIŽGANTO PROGIMNAZIJOS UGDYMO NE MOKYKLOS APLINKOJE ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. Radviliškio Vaižganto progimnazijos ugdymo ne mokyklos aplinkoje organizavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato ugdymo ne mokyklos aplinkoje planavimo, organizavimo ir vykdymo tvarką, formas, trukmę, atsakomybes, mokinių saugumo reikalavimus ir dokumentų įforminimą.
  2. Aprašas parengtas vadovaujantis 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2025 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V-559 (su vėlesniais pakeitimais), 11 priedu „Ugdymo ne mokyklos aplinkoje organizavimo aprašas“, Bendrosiomis programomis ir kitais galiojančiais teisės aktais.
  3. Ugdymas ne mokyklos aplinkoje yra ugdymo proceso dalis, organizuojama siekiant

Bendrosiose programose numatytų tikslų, kai mokymuisi tikslinga pasitelkti muziejus, galerijas, teatrus, bibliotekas, parkus, gamtos, kultūros, istorijos objektus, STEAM atviros prieigos centrus, įmones, įstaigas, organizacijas, sporto ir kitas mokymuisi tinkamas aplinkas.

  1. Mokykla, ugdymo procesą organizuodama ne mokyklos aplinkoje, priima ir derina sprendimus dėl organizavimo laiko, vietos, formos, turinio atitikties Bendrosioms programoms bei saugumo reikalavimams. Ugdymo procese skiriamos prasmingos užduotys, vertinama mokymosi pažanga, kompetencijos
  2. Aprašas numato ugdymo ne mokyklos aplinkoje tikslus, formas, trukmę ir reikalavimus mokinių saugumui užtikrinti. Aprašo nuostatos netaikomos vykimui į fizinio ugdymo pamokas, kai jos organizuojamos miesto baseine, miesto parkuose ir vykstama ne rečiau kaip kas dvi savaites. Vykimas į fizinio ugdymo pamokas, organizuojamas miesto baseine, parkuose, reglamentuojamas direktoriaus įsakymu.

II SKYRIUS

UGDYMO NE MOKYKLOS APLINKOJE FORMOS IR TRUKMĖ

 

  1. Atsižvelgiant į dalyko bendrosios programos mokymosi turinį, ugdymo procesas ne mokyklos aplinkoje organizuojamas vykdant:
    • išvykas, t. y. išvykimus iš mokyklos mokymosi tikslais: į muziejus, STEAM centrus, parkus, sporto aikštynus, baseinus ar kitus objektus, erdves, kuriose organizuojamas ugdymo procesas; 6.2. pažintines veiklas, skirtas vaikų ir jaunimo tautiniam, pilietiniam ir kultūriniam ugdymui skatinti.
  2. Pažintinės veiklos organizavimo formos:
    • ekskursija – turistinių objektų lankymas nustatytu maršrutu ugdymo tikslais, kurį vykdo gidas arba mokytojas; gidas – asmuo, kuris suteikia specialią informaciją apie lankomus muziejus, meno galerijas, gamtos, kultūros, mokslo, parodų ar kitus objektus arba vietoves; 7.2. turistinė stovykla – trumpalaikio vaikų poilsio organizavimo forma į rekreacinę teritoriją su įrengta stovyklaviete;
    • sąskrydis – organizuotas vaikų susibūrimas gamtinėje aplinkoje (stovyklavietėje) poilsio ar ugdymo tikslais;
    • vaikų turizmo renginys – trumpalaikės neformaliojo vaikų švietimo programos (gali būti sudedamoji formaliojo ir neformaliojo švietimo programos dalis) vykdymas keičiant vietą pažintiniais, rekreaciniais ir sportiniais tikslais;
    • žygis – ugdymo tikslais organizuotas keliavimas nustatytu maršrutu pėsčiomis ar naudojant įvairias priemones;
    • varžybos – organizuotas vaikų (jų grupių) rungtyniavimas ugdymo tikslais;
    • kitos mokyklos vykdomos pažintinės veiklos formos.
  3. Pagal trukmę ugdymas ne mokyklos aplinkoje gali būti:
    • trumpalaikis – nuo vienos iki kelių valandų;
    • visos dienos – ilgesnis negu tą dieną mokiniui nustatytas pamokų laikas;
    • ilgesnis nei vienos dienos – trunkantis ilgiau negu vieną ugdymo dieną, įskaitant kelionę ir apgyvendinimą.
  4. 1–2 klasių mokiniams neorganizuojamos ilgesnės nei vienos ugdymo dienos išvykos.
  5. Mokinio mokymosi laikas išvykose, ekskursijose ir kitose panašiose veiklose, trunkantis ilgiau nei pamoka, perskaičiuojamas į konkretaus dalyko ar kelių dalykų mokymosi laiką pagal pamokų trukmę.
  6. Ugdymas ne mokyklos aplinkoje mokyklos vadovo įsakymu gali būti organizuojamas laisvomis nuo ugdymo dienomis ar pasibaigus dienos ugdymo procesui ir yra įskaitomas į ugdymui skirtą laiką.

III SKYRIUS

PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS

 

  1. Ugdymo ne mokyklos aplinkoje poreikį numato mokytojas (-ai), klasės vadovas atsižvelgdamas į bendrosiose programose ir Progimnazijos ugdymo plane numatytus tikslus. Poreikis organizuoti ugdymąsi ne mokyklos aplinkoje ir tam reikalingi ištekliai derinami su mokyklos vadovu ar jo įgaliotu asmeniu. Planuojant ugdymą ne mokyklos aplinkoje atsižvelgiama į šiuos veiksnius:
    • tikslingumo – aiškiai apibrėžiami ugdymo tikslai, mokinių veiklos, užduotys, numatomi mokymosi rezultatai ir, kai tikslinga, pažangos ar pasiekimų vertinimas;
    • mokinių saugumo– numatomos rizikos, jų prevencijos ir valdymo priemonės;
    • įtraukumo – atsižvelgiama į mokinių amžių, individualius ir specialiuosius ugdymosi poreikius, sveikatos, judumo ir kitas aplinkybes, sudaromos galimybės dalyvauti visiems mokiniams;
    • ekonomiškumo– įvertinami finansiniai, transporto ir žmogiškieji ištekliai;
    • rizikų tikimybės – įvertinamos kelionės, vietovės, veiklos, oro sąlygų, transporto, sveikatos ir kitos galimos rizikos bei jų valdymas.
  2. Siekiant, kad ugdymas ne mokyklos aplinkoje sukurtų prielaidas mokiniams patirti gilesnę mokymosi patirtį:
    • numatomi konkretūs uždaviniai, kuriems pasiekti ugdymo procese reikalingos kitokios aplinkos;
    • įtraukiami mokiniai į pasiruošimo procesą;
  3. ugdymo procese organizuojamos aktyvios mokymosi veiklos, pritaikytos kitokiai aplinkai, kurios negalimos mokantis klasėje;

13.4. į ugdymo procesą pagal galimybes įtraukiamos interaktyvios mokymosi priemones;

  1. Į ugdymo ne mokyklos aplinkoje veiklas nevykstantys mokiniai privalo dalyvauti pamokose; jiems ugdomoji veikla organizuojama pagal numatytą tvarkaraštį. Jei mokinys pamokose nedalyvauja, jo nedalyvavimas žymimas „n“ raide, o praleistas pamokas tėvai (globėjai, rūpintojai) pateisina Progimnazijos nustatyta tvarka.

 

IV SKYRIUS

LYDINTYS ASMENYS

 

  1. Organizuojant išvyką, vykimą į pažintines veiklas (toliau – išvyką) ir siekiant užtikrinti besimokančiųjų saugumą, yra skiriami lydintys asmenys ir išvykos vadovas. Lydinčiųjų asmenų skaičius priklauso nuo išvykoje dalyvaujančių mokinių skaičiaus.
  2. Progimnazijos PU, 1–8 klasių mokinių išvykose taikomi šie minimalūs lydinčių asmenų reikalavimai:
    • mažiau nei 24 mokiniai, besimokantys pagal priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą, skiriamas išvykos vadovas ir vienas lydintis asmuo;
    • mažiau nei 30 mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą ir yra jaunesni nei 16 metų, skiriamas išvykos vadovas ir vienas lydintis asmuo;
  3. Planuojant ilgesnes nei vienos dienos ugdomąsias ir pažintines veiklas šalies viduje ir užsienyje mokiniams iki 16 metų skiriamas vienas išvykos vadovas ir du lydintys asmenys. Jei vyksta daugiau mokinių, nei nurodyta Aprašo 16.1 ir 16.2 papunkčiuose, proporcingai didinamas šiuose papunkčiuose nurodytas lydinčių asmenų skaičius.
  4. Planuojant trumpalaikes ugdomąsias veiklas artimojoje aplinkoje, mokiniams iki 16 metų mokyklos vadovas, įvertinęs aplinkybes, gali skirti tik išvykos vadovą be lydinčio asmens, jei dalyvaujančių mokinių skaičius neviršija 24 pradiniame ir 30 pagrindiniame ugdyme.
  5. Atsižvelgdamas į mokinių amžių, specialiuosius ugdymosi poreikius, veiklos pobūdį, maršrutą ir nustatytas rizikas, Progimnazijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo gali nustatyti mažesnį mokinių skaičių vienam lydinčiam asmeniui ir skirti daugiau lydinčių asmenų.

V SKYRIUS

SAUGUMO UŽTIKRINIMAS IR ATSAKOMYBĖS

 

  1. Progimnazijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo:
    • įvertina planuojamos veiklos tikslingumą, galimas rizikas ir organizacines sąlygas;
    • vertina galimas rizikas ir kitus veiksnius, teikia pritarimą / neteikia pritarimo planuojamai išvykai;
    • skiria išvykos vadovą ir lydinčius asmenis, kai tai reikalinga;
    • atsižvelgdamas į veiklos specifiką, mokinių amžių ir specialiuosius ugdymosi poreikius, gali nustatyti papildomus saugos reikalavimus.
  2. Išvykos vadovas:
    • parengia išvykos programą (1 priedas ), dalyvių sąrašą (2 priedas);
    • numato galimas rizikas ir jų valdymo priemones;
    • informuoja mokinius ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus) apie išvykos tikslą, programą, maršrutą ir kt.;
    • įtraukia lydinčius asmenis į parengiamuosius darbus, paskirsto pareigas lydintiems asmenims ir, kai tikslinga, priskiria jiems konkrečias mokinių grupes;
    • prieš veiklą supažindina mokinius su saugaus elgesio, saugaus eismo, aplinkosaugos, priešgaisrinės saugos, pirmosios pagalbos ir kitais pagal veiklos pobūdį aktualiais reikalavimais. 5-8 klasių mokiniai pasirašo saugaus elgesio instruktažų lape (3 priedas);
    • pateikia tėvams (globėjams/ rūpintojams) rašytinio prašymo leisti mokiniui dalyvauti išvykoje formą (4 priedas) jei vykstama už Radviliškio miesto ribų arba pasibaigus ugdymo procesui ir surenka užpildytus prašymus;
    • užtikrina veiklos/ išvykos plano įgyvendinimą, mokinių priežiūrą ir priima sprendimus pasikeitus aplinkybėms;
    • įvykus nelaimingam atsitikimui ar kitam incidentui, suteikia pirmąją pagalbą, informuoja Progimnazijos administraciją ir mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus), prireikus kviečia skubios pagalbos tarnybas.
  3. Lydintis asmuo vykdo išvykos vadovo paskirtas funkcijas, prižiūri jam priskirtus mokinius, stebi saugos reikalavimų laikymąsi ir nedelsdamas informuoja išvykos vadovą apie kilusias rizikas ar incidentus.
  4. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai):
    • laiku pateikia rašytinį prašymą, kai jis reikalingas;
    • informuoja išvykos vadovą apie aplinkybes, kurios gali būti svarbios vaiko saugumui ir dalyvavimui veikloje;
    • pasirūpina mokinio asmeniniais daiktais ir kitomis iš anksto nurodytomis priemonėmis;
    • apmoka su išvyka susijusias išlaidas.
  5. Mokiniai:
    • dalyvauja organizuojamoje veikloje. Atsisakyti dalyvauti gali tik dėl pagrįstų priežasčių; 2. laikosi aptartų elgesio taisyklių: nekelia grėsmės sau ir kitiems keliaujant transporto priemone, nepažeidžia saugaus eismo reikalavimų, atsakingai elgiasi lankant numatytus objektus ir kt.

VI SKYRIUS

MAUDYMOSI IR VEIKLŲ PRIE VANDENS REIKALAVIMAI

 

  1. Maudymasis organizuojamas tik tada, kai jis numatytas veiklos programoje, įvertintos rizikos ir užtikrinta tinkama mokinių priežiūra.
  2. Maudytis leidžiama tik oficialiai ar nustatyta tvarka įrengtose maudymosi vietose, išvykos vadovui leidus ir prižiūrint.
  3. Vienu metu vandenyje gali būti ne daugiau kaip 8 mokiniai.
  4. Prieš maudymąsi mokiniai supažindinami su maudymosi ribomis, saugaus elgesio vandenyje taisyklėmis, pagalbos signalais ir draudžiamais veiksmais.

 

VII SKYRIUS

IŠVYKŲ Į UŽSIENĮ ORGANIZAVIMAS

 

  1. Išvyka į užsienį organizuojama tik tada, kai jos programa ir tikslai susiję su ugdymo tikslais ir yra suderinti su Progimnazijos direktoriumi.
  2. Prieš vykstant į užsienį išvykos vadovas susipažįsta su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos kelionių rekomendacijomis pasirinktai valstybei.
  3. Išvykos į užsienį vadovas:
    • įvertina kelionės, sveikatos, dokumentų, draudimo, transporto ir kitas rizikas bei jų valdymą;
    • tėvams (globėjams, rūpintojams) pateikia išsamią informaciją apie kelionę, nakvynę, , reikalingus dokumentus ir išlaidas;
    • patikrina, ar mokiniai turi kelionei reikalingus galiojančius dokumentus, o kai taikoma – draudimą, vizas ir kitus privalomus dokumentus;
    • supažindina mokinius su šalies kultūriniais ypatumais, elgesio ir saugos taisyklėmis.

 

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

  1. Išvykoms organizuoti ugdymo procese naudojamos pažintinei veiklai skiriamos lėšos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2007 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-1934 „Dėl Mokinių pažintinei veiklai skirtų lėšų naudojimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“.
  2. Asmens duomenys, surinkti išvykai organizuoti, tvarkomi tiek, kiek būtina veiklai ir mokinių saugumui užtikrinti, laikantis Progimnazijoje nustatytų asmens duomenų apsaugos reikalavimų.

 

 

Priedai: Edukacinės išvykos programa, 

 

Skip to content