Ši žiema visai nepalanki vaikų siautuliui. Beveik nepasitaikė progų voliotis sniege ar pasivažinėti rogutėmis, senius besmegenius kaipmat ištirpdydavo pasipylęs lietus. Tai plikledis, tai gūsingas vėjas tiesiog baudė – nekiškite nosies į lauką. Atsibodo! Tik sulaukę Užgavėnių, progimnazijos priešmokyklinukai nusprendė patys nedraugišką žiemą pamokyti.

Jau šventės išvakarėse grupėse mažieji ruošėsi – vyko kūrybinės dirbtuvės. Pasitelkę išmonę, kūrybiškumą ir darbštumą kūrė kaukes: velnius, raganas, pabaisas. Kadangi žiemą išgąsdinti galima tik triukšmu, tai jį išdykėliai ir sukėlė. Dėl nepalankaus oro sąlygų sugužėję į aktų salę, vaikai šoko liaudies šokius, žaidė žaidimus, dainavo Užgavėnių daineles. O kokios Užgavėnės be žiemos ir pavasario lenktynių? Mėgstantys žiemą čiupo vieną virvės galą, mylintys pavasarį – kitą ir iš visų jėgų traukė. Nelengvai, bet pavasaris įveikė rungtį. Bet žiema taip lengvai pasiduoti nesutiko. Todėl kovos ringe susikovė sotus ir riebus Lašininis bei liesa ir trapi Kanapinė. Kova vyko įnirtinga, vaikai keldami triukšmą palaikė vieną ar kitą kovotoją. Visų džiaugsmui nugalėjo Kanapinė – šviesa, šiluma ir pavasaris.

Belieka tikėtis, kad paskutinės vasario dienos išliks saulėtos, ramios ir palankios vaikams!

Jurgita Bačanskienė, PU mokytoja